Pirmasis Gravel Quest LT regionas driekiasi per plačią Pietų Lietuvos juostą — nuo Vištyčio iki Eišiškių, nuo Prienų iki Kapčiamiesčio. Tai regionas, kuriame žvyrkeliai, miškai, smėlis, molis, ežerai, upės ir istorija susipina į vieną ilgą adventure kelionę.
Čia susitinka Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas, Nemuno kilpų ir Aukštadvario regioniniai parkai, Lazdijų ežerai, Varėnos smėlynai ir Suvalkijos molis. Maršrutai veda pro Merkio ir Nemuno santaką, miškingas šių upių pakrantes, mažas gyvenvietes, miškuose pasislėpusius keliukus, upelių brastas ir vietas, kur kelias dažnai svarbesnis už patį tikslą.
Pietų Lietuvos regionas turi ir stiprų istorijos sluoksnį. Čia galima pajusti Lietuvos partizanų kelių aidą, aptikti II pasaulinio karo artefaktų, senosios infrastruktūros pėdsakų ir carinės Rusijos imperijos statyto Alytaus–Varėnos geležinkelio — Olita–Orany — liekanų. Tai ne tik važiavimas per gražias vietas, bet ir kelionė per kraštą, kuriame gamta ir istorija vis dar gyvena labai arti kelio.
Šis regionas skirtas tiems, kurie nori pradėti Gravel Quest LT sezoną nuo tikros Pietų Lietuvos tekstūros: žvyro, smėlio, miško, vandens, brastų, atokių kaimų ir horizontų, kurie atsiveria tik tada, kai pasuki iš įprasto maršruto.
Pietų regioną sudaro apie 900 km rekomenduojamų GPX maršrutų.
Vakarų Lietuvos regionas atveria kitą Gravel Quest LT žemėlapio pusę — platesnę, vėjuotesnę, ilgesnę ir labiau išsiskleidžiančią į horizontą. Tai apie 1500 km rekomenduojamų GPX maršrutų per Žemaitiją, Pamarį, pasienio su Latvija kraštus, miškus, laukus, upių slėnius, plačius vieškelius ir vietas, kur kelias gali būti ramus, bet niekada nebūna nuobodus.
Čia susitinka Žemaitijos nacionalinis parkas, Pagramančio, Varnių, Nemuno deltos ir kiti regioniniai parkai, Viešvilės miškai, Pamario kraštovaizdžiai, Platelių apylinkės, upelių brastos, gamtos poilsiavietės ir mažesni keliukai, vedantys gilyn į Vakarų Lietuvos ritmą. Regionas turi daug plačių, maloniai važiuojamų žvyrkelių, bet tarp jų pasitaiko ir smulkesnių, gyvesnių atkarpų, kuriose reikia daugiau dėmesio, kantrybės ir pagarbos kelio sąlygoms.
Vakarų Lietuva turi ir savą istorijos sluoksnį. Maršrutai veda pro kraštus, kuriuose galima sutikti senosios pasienio geografijos pėdsakų, Molotovo linijos įtvirtinimų, pamario gyvenviečių, miškuose pasislėpusių kelių ir vietų, kur gamta, karinė istorija ir kasdienis regiono gyvenimas vis dar gyvena greta vienas kito. Tai kelionė per kraštą, kuriame vėjas, vanduo, miškai ir žemė kuria kitokį — platesnį ir atviresnį — adventure jausmą.
Šis regionas skirtas tiems, kurie nori pratęsti Gravel Quest LT sezoną į ilgesnę, erdvesnę Vakarų Lietuvos kelionę: per laukus, miškus, vieškelius, brastas, pasienio kryptis, gamtos poilsiavietes ir horizontus, kurie atsiveria tada, kai leidiesi ne tik į maršrutą, bet ir į patį regiono ritmą.
Rytų Lietuvos regionas atveria kontrastingą Gravel Quest LT žemėlapio pusę — tankesnę, įvairesnę ir nuolat keičiančią savo charakterį. Tai 1250 km rekomenduojamų GPX maršrutų per ežerų kraštus, kalvas, miškus, laukus, smėlėtus pušynus, molingus vieškelius ir pietryčių Lietuvos pasienio teritorijas. Čia kelias retai ilgai išlieka vienodas: viena atkarpa veda per atviresnius laukus, kita panyra į mišką, trečia priartėja prie gyvenamų vietovių, vasarnamių ir Vilniaus periferijos kraštovaizdžio.
Maršrutai driekiasi per Pabradės, Zarasų, Čiobiškio ir Eišiškių kryptis, palei ežerus, poligonų pakraščius, mažesnius miestelius, kaimus ir pasienio su Baltarusija kraštus. Šiaurinėje regiono dalyje atsiranda daugiau ežerų, kalvų ir ramesnių gamtos plotų, o arčiau Vilniaus kelias dažniau susitinka su privačiomis valdomis, gyvenvietėmis ir tankesne infrastruktūra. Dėl to maršrutai čia reikalauja ne tik važiavimo įgūdžių, bet ir dėmesio aplinkai, kelio ženklams, užtvarams bei besikeičiančioms sąlygoms.
Rytų Lietuvos danga taip pat nevienoda. Čia galima važiuoti greitesniais žvyrkeliais, smėlio, miško kelių, molingų laukų atkarpomis ir siauresnėmis, ir daugiau įgūdžių reikalaujančiomis jungtimis, kurios po lietaus gali parodyti visai kitą charakterį. Regionas nesistengia kurti vientisos laukinės ekspedicijos iliuzijos — jo stiprybė yra būtent nuolatinis kraštovaizdžio ir aplinkos kitimas.